Ką ir reikėjo įrodyti – Klaipėdos kultūra marinama iš viršaus. Užtat raguoliais ir meduoliais pamaloninami dvaro juokdariai.
Jei anksčiau bent jau buvo imituojami kažkokie konkursai, šiandien net nebandoma maskuoti, kad ir Klaipėdoje, kaip aplinkinėse nykštukinėse kunigaikštystėse (Palangoje, Neringoje ir kt.) viską lemia vieno žmogaus simpatijos ir antipatijos.
Prieš kelias dienas su aplombu Seime buvo pristatyta vilniečio (sic.) menininko Kriščiūno šešių paveikslų paroda „Amžinieji projektai“, už kurių sukūrimą Klaipėdos miesto savivaldybės administracija sumokėjo 15 000 plius PVM.
Paveikslams sukurti nebuvo skelbtas joks konkursas. Niekas Klaipėdoje neieškojo kitų dailininkų.
O kam?
Negi mokėsi klaipėdiečiui už paveikslą po 2500 eurų? Kažkam patiko būtent vilniečio tapymo technika. Na tai kas, kad iš Vilniaus? Todėl ir paprašė, kad nupieštų jam kelis. Už visų klaipėdiečių pinigus.
Taip klaipėdiečiai buvo palikti ant ledo.
Prieš kelerius metus Klaipėdos burmistras Vaitkus, pasitelkęs į pagalbą žemaitatininkę vicemerę (dabar ji Seimo narė) Šukytę-Korsakę, imitavo, kad jiems rūpi Klaipėdos kultūra. Todėl nutarė pakeisti kultūros ir meno projektų finansavimo tvarką. Tiksliau, nusprendė lėšas skirstyti pagal kriterijus „patinka-nepatinka“.
Iš pateiktojo pavyzdžio su vilniečiu dailininku aiškėja, kad kultūrininkų nuogąstavimai pasitvirtino.
Tada valdyti Klaipėdą pradėjusi grupė asmenų tvirtino, kad ruošiasi „stiprinti didžiąją dalį kūrėjų“. Tačiau paaiškėjo, kad orientuotasi į masinį, pop meną, paliekant už borto aukštąjį, eksperimentinį ar mažiau komercinį meną.
Kodėl pernai per Jūros šventę buvo skirtas šimtas tūkstančių eurų miesto pinigų aprūdijusiam Formulės 1 bolidui atvežti į Klaipėdą?
Ar tai menas?
Ar tai kultūra?
Aišku, kad ne. Tačiau kažkas norėjo pasėdėti bolido kabinoje.
Prieš pustrečių metų Klaipėdos kultūrininkus taip pat papiktino tai, kad nepriklausomiems kūrėjams ir NVO skirtos lėšos buvo apkarpytos, o didelė dalis finansavimo nukreipta į biudžetines įstaigas bei pačios savivaldybės inicijuotus renginius.
Bendruomenė garsiai skambino pavojaus varpais dėl to, kad politikai bei valdininkai patys sprendė, kuriems projektams skirti pinigus, atmesdami arba koreguodami nepriklausomų kultūros ekspertų komisijos rekomendacijas.
Paaiškėjo, kad menininkai buvo teisūs, o Vaitkus ir Co juos išdūrė.
Pateiksiu asmeninį pavyzdį.
Pernai nuo Lietuvos rašytojų sąjungos teikiau projektą „Klaipėdos rašytojų audioknygų sukūrimas“. Projektas buvo įvertintas 86 balais. Buvo penktas tarp kelių dešimčių. Tačiau finansavimas nebuvo skirtas.
Nors finansavimas buvo skirtas kur kas mažiau balų gavusiems projektams – net ir 76 balais įvertinti projektai gavo didesnį ar mažesnį finansavimą.
Juokingiausia, kad pernai Klaipėda finansavo kažkokį Vilniaus trumpųjų filmų festivalį, kuris buvo įvertintas 84 balais (mažiau, nei manasis projektas). Kam Klaipėdai Vilniaus festivalis?
Ką tai reiškia?
Tai panašu į vieno žmogaus „patinka-nepatinka“ (o gal “suprantu-nesuprantu”) skirstymą. Atrodo, kad kažkas būtų pasiėmęs projektų sąrašą ir mėlynu pieštuku sudėliojo pliusus ir minusus, o nepatikusiuosius tiesiog išbraukė.
Todėl ir be konkurso finansuojame vilniečius, kviečiame renginių vedėjus iš Vilniaus, ar muzikos atlikėjus iš to paties Vilniaus. Nes jie kažkam patinka labiau nei klaipėdiečiai.
