Jeigu kam nors kiltų būtinybė rinktis namo administratorių, labai gerai pagalvokite. Ypač jei tarp galimų kandidatų šmėstelėtų pavadinimas „Mano būstas“. Nors ši bendrovė giriasi, kokia ji yra gera ir nepakeičiama, tačiau realūs darbai byloja priešingai.
„Dirbame tam, kad mūsų klientai jaustųsi saugūs, patenkinti, vertinami ir užtikrinti dėl savo gyvenamosios vietos ateities. Nuolat diegiame inovatyvius, tvarius ir skaidrius būsto priežiūros sprendimus, kurie didina klientų turto vertę ir gerina gyvenamąją aplinką,“ – rašoma šios bendrovės interneto svetainėje.
Tačiau vieno Klaipėdos daugiabučio gyventojai gali papasakoti kitokią istoriją. Nes dėl minimos bendrovės neveiklumo jų būsto vertė anaiptol ne padidėjo. Galbūt net atvirkščiai.
O juk UAB „Mano būstas“ meistrai prieš 16 metų galėjo tik pakeisti kelias čerpes ant stogo šimtamečiame ir milžinišką istorinę vertę turinčiame pastate. Tačiau to padaryta nebuvo.
Todėl šiandien kilo grėsmė viso istorinio pastato likimui.
Pradėkime iš pradžių.
Klaipėdos Liepų g. 55 namo mansardoje kūrybines dirbtuves turinti klaipėdietė Agnė pasakojo, kad nuo 2010 m. informuoja daugiabučio administratorių apie pastebėtą problemą, tačiau ji per 16 metų išspręsta nebuvo iki pat šiol.
„2010 metais pro stogą ėmė tekėti vanduo. Po didesnės liūties vanduo sienomis nubėgdavo per visą patalpos aukštį. Stogo čerpės iš pietryčių pusės visiškai suskilinėjusios ir sutrupėjusios, daugelyje vietų jos visiškai iškritusios. 2012 metais vanduo sienomis bėgo jau srove. 2010 ir 2012 metais parašiau dvi pretenzijas namo administratoriui.
2012 metais kažkokie darbai lyg ir buvo atlikti. Srovės nebeliko, suremontavome patalpas, tačiau 2014 metais vanduo vėl ėmė sunktis toje pačioje vietoje. Dėmė plėtėsi“, – pasakojo Agnė.
Jos žodžiai dokumentiškai patvirtinti oficialiais raštais.
Gyventoja atsiuntė ir palėpės nuotraukas, kuriose matyti, kad kažkoks „auksarankis“ palėpėje sugalvojo pripurkšti montažinių putų, kurios kažkuriam laikui sustabdė drėgmės sunkimąsi. Tačiau taip buvo ne priežastis pašalinti, o tik trumpam sustabdyta pasekmė. Nes, panašu, kad suskilusios čerpės nebuvo pakeistos.
Agnė toliau pasakojo, kad 2019-aisiais namo administratorius informavo, kad projektas paramai gauti rašomas. Bet paaiškėjo, kad projektą, nors ir parašė, bet, pasirodo, jis buvo ne toks, todėl prireikė rašyti naują.
Pasak Agnės, kai „Mano būstas“ panaikino vadybininkus, klientai nebesulaukia realios pagalbos. „Pradėjo tyčiotis iš gyventojų su savo išgirta savitarnos sistema. Ten, kiekvieną kartą paskambinus, problemą reikia dėstyti keliems iš eilės nieko nežinantiems ir konkrečioje situacijoje nesiorientuojantiems vadybininkams, kurie dirba kažkur Vilniuje iš namų. 2020 m. pavasarį kreipiausi į „Mano būsto“ vadovę Vaidą Raugelę, su jos tarpininkavimu pasiekiau, kad būtų atlikta stogo apžiūra iš išorės“, – pasakojo Agnė.
2022 m. rugsėjį prasidėjus lietui vanduo vėl pradėjo varvėti nuo lubų.
„Neapsikentę patys užlipome į palėpę, nukasėme izoliacinį sluoksnį iki perdangos ir aptikome visiškai sutrūnijusias medinės perdangos konstrukcijos dalis. Dabar jau aišku, kad be stogo konstrukcijos pakeitimo problemos išspręsti neįmanoma. Jei administratorius būtų tinkamai atlikęs savo darbą prieš 16 metų, milžiniškos problemos būtų išvengta. Būtų užtekę tik užtaisyti skardinį nuolydį ir pakeisti kelias čerpes. Vokiečių architekto Klėmano suprojektuotas ir prieš 100 metų pastatytas paveldosauginis objektas, atlaikęs karus ir sovietmetį, dabar byrantis iš vidaus, po kelerių metų tiesiog akivaizdžiai pradės griūti, neatlaikęs lietuviškos biurokratijos neveiksnumo“, – piktinasi gyventoja.
„Klaipėdos žinios“ kreipėsi komentaro į UAB „Mano būstas“. Gautas atsakymas, kuriame nebuvo nurodyta priežastis, kodėl delsta net 16 metų.
Daugiabučio administratorė per atstovą spaudai Paulių Ugianskį pateikė tokį atsakymą:
„Puikiai suprantame gyventojų susirūpinimą dėl Liepų g. 55 pastato būklės. Tai istorinis, paveldosauginis pastatas, kurio priežiūra ir remontas reikalauja ne tik specifinių sprendimų, bet ir gerokai didesnių investicijų nei įprasto daugiabučio. Susikaupusios problemos sprendžiamos, tai patvirtina konkrečių darbų planas ir jo įgyvendinimo terminai.
Dabar svarbiausia užduotis – sustabdyti tolesnį pastato konstrukcijų pažeidžiamumą ir užtikrinti gyventojų saugumą. Spalio 27–30 dienomis numatyta šalinti stogo pratekėjimus probleminėse vietose bei sutvarkyti pavojų keliančią lauko stogelio konstrukciją. Taip pat suplanuoti kiti pastato saugai ir tinkamai eksploatacijai būtini darbai, įskaitant rūsio patalpų būklės gerinimą.
Deja, bet pavieniai remonto darbai nėra ilgalaikis sprendimas. Todėl iki lapkričio 15 dienos parengsime kompleksinį pastato atnaujinimo planą, kurį pateiksime butų savininkams svarstyti. Norime ne tik pašalinti esamus defektus, bet ir kompleksiškai sutvarkyti stogą, fasadą bei kitas problemines pastato dalis.
Vienas svarbiausių klausimų – finansavimas. Šiuo metu namo sukauptos lėšos siekia vos 1,4 tūkst. eurų, todėl akivaizdu, kad šių lėšų nepakaktų net daliai reikalingų darbų. Suprasdami, kokia finansinė našta tektų gyventojams, ieškome galimybių pasinaudoti išoriniu finansavimu. Savininkams siūlysime dalyvauti valstybės paveldotvarkos programoje, pagal kurią, atitikus nustatytas sąlygas, gali būti finansuojama iki 80 proc. tinkamų tvarkybos darbų išlaidų. Tai būtų reikšminga galimybė išsaugoti istorinį pastatą ir kartu sumažinti jo atnaujinimo kainą savininkams.
Šiuo metu prioritetą teikiame gyventojų saugumui, neatidėliotinų defektų šalinimui ir ilgalaikiam sprendimui, kuris leistų išsaugoti šį Klaipėdai svarbų architektūrinį objektą.“
Šio namo gyventoja Agnė patvirtino, kad darbai prasidėjo: „Per tas tris dienas buvo užkaltas pusrūsio langas. Daugiau nieko nepastebėjo“, – sakė Liepų g. 55 gyventoja.
Panašu, kad vien užkalti langą faneros plokšte nepakaks.
Nes rugsėjo pabaigoje Klaipėdos miesto savivaldybės specialistai atvyko į Liepų g. 55 pastatą ir konstatavo, kad namui gresia pavojus sugriūti. Priežastis labai banali: “dėl namo administratoriaus neveikimo”.
„Dėl galimos stogo avarinės būklės, pelėsio bei didelės drėgmės gyvenamojo namo rūsyje ir namo administratoriaus neveikimo, pastato administratoriui UAB „Mano Būstas Baltija“ yra surašomi šie reikalavimai…“
Pažodžiui visų reikalavimų necituosiu, tačiau nurodysiu, kokius darbus privalo atlikti namo administratorius: nedelsiant parengti ilgalaikį daugiabučio gyvenamojo namo remonto darbų planą, nedelsiant imtis priemonių ir užtikrinti, kad stogo konstrukcijos bei bendrojo naudojimo laiptinės nebūtų veikiamos drėgmės, nedelsiant imtis priemonių ir užtikrinti, kad lauko stogelio konstrukcija nekeltų pavojaus žmonių gyvybei, nedelsiant imtis priemonių ir užtikrinti, kad rūsio perdangos atsisluoksniavęs bei trupantis tinkas nekeltų pavojaus žmonių gyvybei ir sveikatai, nedelsiant iš rytinės pastato pusės esančioje pusrūsio priedobėje įstatyti trūkstamą langą bei apsaugines groteles.
O juk reikėjo pakeisti tik kelias čerpes…
Priminsiu, kad Liepų g. 55 yra sudėtinė senojo Memelio (Klaipėdos) miesto skerdyklos komplekso dalis.
Priminsiu komplekso atsiradimo istoriją. Dar gūdžiais 1987-aisiais architektūros istorikas Jonas Tatoris (1924–2004) rašė, kad pagal Klėmano (Kleemann) paruoštą projektą skerdyklos kompleksas pradėtas statyti 1913 m. lapkričio mėnesį. Statyba kainavusi septynis tūkstančius markių. „Lietuviška ceitungoje“ rašyta, kad skerdyklos kompleksas savo gražiais statiniais prilygstąs „mažam puikiam miesteliui“.
Tame pat leidiny aprašyta ir pastatų paskirtis: prie įvažos pastatyti du namai. Viename jų (dab. Liepų g. 53) buvo įruošti tarnybiniai kambariai, kasa, direktoriaus ir jo pavaduotojo („asistento“) kabinetai, muziejus, laboratorija ir direktoriaus butas. Kitame (dab. Liepų g. 55) name, kurį vadino „gaspadorystės troba“ – buvę „halės meistro“ (turbūt vyriausiojo skerdėjo), mašinų meistro (mechaniko) butai ir restoranas–valgykla, kuri laikraštyje pavadinta „būrų stuba“. Restorane būta dviejų patalpų: viena meistrams, o kita – gizeliams (pameistriams).
Iki šiol galėjome didžiuotis, kad tai – vienintelis skerdyklos su administracinėmis patalpomis kompleksas Lietuvoje. Ir nenugyventas, o išlikęs ir prikeltas naujam gyvenimui.
