Lygiai prieš 81 metus baigėsi senosios prūsiškosios Klaipėdos-Memelio istorija ir prasidėjo naujas miesto etapas – tarybinės Klaipėdos kūrimas ir „klestėjimas“, kuris prasidėjo nuo masinių griovimų ir naikinimo.
Iki šiol šią dieną Klaipėdos Skulptūrų parke rinkdavosi keisti lietuviškai nekalbantys žmonės, nešini raudonų gvazdikų puokštėmis. Jie švęsdavo Klaipėdos “išvadavimą”.
Šiandien per pusvalandį atėjo tik vienas asmuo. Paklaustas, ar dažnai ateina sausio 28-ąją į Skulptūrų parką, vyriškis rusiškai paaiškino nesupratęs klausimo.
Prieš 81 metus, 1945 m. sausio 28-osios 2 valandą Berlyno laiku ir 4 valandą Maskvos laiku į Smiltynę laivais persikėlė paskutiniųjų vermachto XXVIII korpuso, gynusio miestą, priedangos dalinių kariai. Pirmųjų naujųjų okupantų karių siluetai krantinėse prie Kuršių marių buvo pastebėti tik 8 valandą ryto.
Jau rašiau, kad Raudonosios armijos generolai pražiopsojo didžiulę logistinę XXVIII korpuso operaciją „Krebs“ („Vėžys“). Penkiolika tūkstančių žmonių, tūkstančiai tonų krovinių ir technikos buvo perkelti per Kuršių marias į neriją arba laivais į Rytų Prūsiją. Tokio fiasko buvo neįmanoma nuslėpti. Todėl rusai ėmėsi to, ką išmano geriausiai – meluoti. Melavo apie paimtus priešo trofėjus, dešimtimis ar net šimtus kartų didino priešo nuostolių skaičių. Mėmelio „šturmo“ atveju paskaičiuoti melo „koeficiento“ nebeįmanoma, nes nė vieno vokiečių kareivio mieste nebeliko. Bet miestą puolusios 4-osios armijos vadams žūtbūt reikėjo sudaryti vaizdą, kad „šturmas“ tikrai įvyko ir mūšiuose krito begalė „fašistų“. Visų dalinių štabai, kaip susitarę (ar kaip įsakyta), ėmė pūsti miglą į akis.
1945 m. sausio 27-28 d. 4-oji smogiamoji armija gyrėsi esą nukovė 4280 priešo karių. Įdomu, kokiu būdu? Jei tomis dienomis mieste nebeliko nė vieno vokiečių kario.
Patys raudonieji nuo sausio 25 d. iki sausio 28 d. prarado 194 žuvusius karius, 550 buvo sužeista.
Sovietų, o dabar – rusų „istorikai“ skelbia, kad mūšiuose dėl Klaipėdos iš viso žuvo 403 sovietų kariai, 1066 buvo sužeisti. Patikslinsiu, kad dalis priskaičiuotų karių žuvo Kuršių nerijoje, persekiodami besitraukiančius vokiečius.
Beje, Skulptūrų parke stovėjusio obelisko papėdėje iškaltos 695 žuvusių raudonarmiečių pavardės. Tačiau tam paaiškinti reikėtų kur kas ilgesnės istorijos.
Užtat jau minėtąją sausio 28 d., kai pačioje Klaipėdoje vokiečių nebebuvo, žuvo 51 (rusų, beje, ir lietuvių) kareivis, 60 buvo sužeista! Kitą dieną – sausio 29 d. – 47 žuvo, 64 buvo sužeisti! O juk miesto „šturmas“ buvo pasibaigęs! Kas ten vyko?
Labiausiai nukentėjo mieste likusi 16-oji lietuviškoji divizija. Sausio 27 d., kai įvyko vienintelis tikras Tauralaukio mūšis miesto prieigose, divizija neteko 26 žuvusių karių ir 118 sužeistųjų. Vėliau jos nuostoliai smarkiai augo, nors jokių kovų mieste nebevyko.
Paaiškinsiu.
Visi nuostoliai buvo patirti plėšikaujant – landžiojant po paliktus butus, parduotuves ir sandėlius.
Apie nevaldomą plėšikavimą liudija ir pačių kariškių dokumentai. 16-osios divizijos nuostolių sąraše nurodyta, kad, sprogus „elevatoriui prie jūros“, žuvo net 56 kariai, priklausę 167-ajam šaulių pulkui. Gali būti, kad raudonarmiečiai žuvo įlindę į vieną iš sandėlių Žiemos uoste. Labiausiai tikėtina – arba į buvusį Lietuvos banko sandėlį, pastatytą 1938 metais, arba Lietuvos respublikos pasididžiavimą – „Lietūkio“ sandėlį. Juose galėjo būti nespėtos išgabenti (o gal sąmoningai paliktos?) XXVIII korpuso maisto atsargos, kurios it medus traukė išalkusius ir sušalusius raudonarmiečius. „Šturmuojant“ greta buvusį sandėlį žuvo 5 raudonarmiečiai.
Štai kokius “didvyrius” pagerbti Klaipėdoje nešami gvazdikai.
